Laura Gavėnaitė : Norint įsteigti mažąją bendriją nereikia jokio kapitalo, užtenka įnešti simbolinį 1 eurą. Pasirinkę tokią verslo formą, o ne, tarkime, verslo liudijimą ar individualią veiklą, dargi turime galimybę apriboti asmeninę turtinę atsakomybę tuo atveju, jei viskas klostytųsi ne taip, kaip tikėjomės.


 

Laura Gavėnaitė: metų pradžia - puiki proga pradėti verslą. Mat visus pirmuosius finansinius metus Jūsų įmonės apmokestinamajam pelnui bus taikomas 0 proc. tarifas. Yra išimčių.

  Gruodžio 6 d., Ūkio ministerijoje  ketvirtą kartą vykusioje  moterų verslumo skatinimo konferencijoje „VIS‘os: Verslios. Išmanios. Socialios“ pirmą kartą įteikti „Verslių moterų apdovanojimai“.

     UAB "Teisės ir finansų sprendimai" vadovei Laurai Gavėnaitei-Čeberekei įteiktas "Versli moteris" apdovanojimas už kartu su tradiciniu verslu vykdomą socialinę veiklą, kuria skatinamas jaunimo verslumas. Jos įmonės „Teisės ir finansų sprendimai“ pagrindinis tikslas – padėti jaunam verslui teikiant konsultacijas skirtingomis temomis. Laura Gavėnaitė-Čeberekė taip pat įgyvendina įvairus visuomenės švietimo ir jaunimo verslumo skatinimo projektus. Vienas iš jų – išleista knyga verslui „Pradedu verslą. Ką privalau žinoti?“.

Čia galite rasti  Žinių radijo garso įrašą  su mūsų komentaru apie mažųjų bendrijų mokestinės bazės pasikeitimus ir jų įtaką mažųjų bendrijų skaičiaus mažėjimui.

Laida Žvilgsnis 2016-03-22 11:08

    Prieš dvejus metus naujai steigiamam verslui buvo leista burtis į mažąsias bendrijas (MB). Tokia teisinė forma suteikė galimybę verslą pradėti ne tik be pradinio kapitalo, tačiau ir buvo taikomos labai didelės mokestinės lengvatos. Vis dėlto smulkusis verslas gana greitai persitvarkydavo į uždarąsias akcines bendroves (UAB), o šiemet sumažėjus lengvatų apimčiai rimtai verslo pradžioje dvejojama dėl MB steigimo.

    Kaip portalui tv3.lt sako bendrovės „Teisės ir finansų sprendimai“ direktorė Laura Gavėnaitė-Čeberekė, 2013 metais dauguma MB formą rinkosi dėl to, kad nereikėjo investuoti 10 tūkst. litų, o vėliau rinkosi dėl taikomų lengvatų. Šiuo metu lengvatos nebegalioja arba galioja su išimtimis.

    „MB vadovui nereikia mokėti atlyginimo, jis gali sudaryti paslaugų sutartį ir mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokečio nuo sau išmokamų lėšų. Būtent dėl šios lengvatos jaunasis verslas rinkdavosi MB teisinę formą. Sutaupydavo nemažai pinigų užmokesčiui, mat čia mokesčiai gali siekti 50 proc. ir daugiau. MB atveju, galima mokėti sau apie 1 tūkst. litų , o mokesčiams atiduoti 15 procentų. Vien dėl šio fakto daugelis rinkosi MB formą. Net ir šiandien, jei patenkama į lengvatos ribas, jaunimas steigia tokią formą, kad pasinaudotų šia galimybe“, - teigia ekspertė.
 

Akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse pasibaigus finansiniams metams šaukiami eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Jie turi vykti kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos. Jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, akcininkų susirinkimas privalo įvykti ne vėliau kaip iki balandžio 30 d.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, skirstomas paskirstytinasis bendrovės pelnas (nuostoliai). Be to, tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas, gali būti priimtas sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą ir dalį jo išmokėti akcininkams.

 

Bendrovės „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė Laura Gavėnaitė-Čeberekė patikino, kad įmonių steigimo praktikoje jai dar neteko susidurti su verslininkais, kurie palaikytų ribojimą rinktis norimą pavadinimą. „Kai kurie net labai nepatenkinti, nes įmonės pavadinimas jiems yra viskas, nuo ko prasideda idėja ir pats verslas“, – LŽ tvirtino teisės ir mokesčių konsultantė. Ji pasakojo, kad užsienio rinkoje planuojantys dirbti verslininkai dažniausiai sutinka registruoti pavadinimą su sulietuvinta galūne. L. Gavėnaitės-Čeberekės teigimu, pavadinimo registravimas – gana paprastas dalykas. Pirmiausia jis rezervuojamas Registrų centre, prieš tai sumokėjus 16,22 euro mokestį. Suderinus su VLKK, atsakymas pateikiamas per vieną dieną. „Jei pavadinimas atmetamas, už tą patį mokestį galima teikti savo pageidavimus kiek nori kartų“, – pažymėjo ji. Pasitaiko atvejų, kai verslininkas įsikimba į kokį nors žodį ir niekaip nenori suprasti, kad negaus leidimo jį registruoti. „Pavyzdžiui, pageidauja, kad įmonės pavadinimas būtų jo inicialai“, – kalbėjo L. Gavėnaitė-Čeberekė. Ji spėjo, kad Seime svarstomos pataisos anksčiau ar vėliau bus priimtos, – tai rodo ES praktika. „Manau, ribojimas yra laikinas ir neracionalus“, – sakė konsultantė.

Šiais metais jau aštuntus metus iš eilės apdovanotos įmonės su gražiausiais lietuviškais pavadinimais, o konkurso tikslas esą skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus vardus. Tačiau pastebėtina, kad kito pasirinkimo, kaip tik rinktis lietuvišką pavadinimą, įmonių steigėjai jau keletą metų neturi. LR Civilinis kodeksas numato, kad simbolinis įmonės pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.

Laura Gavėnaitė-Čeberekė, UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė sako, kad įmonių steigimo praktikoje netenka sutikti verslininkų, kurie palaikytų ribojimą rinktis norimą įmonės pavadinimą. Visų pirma, steigiant įmonę dažnai žymiai pailgėja įmonės steigimo laikas, nes pavadinimą rezervuoti bandoma keletą kartų. Ne visi steigėjai paprastai atsisako minties bent pabandyti įregistruoti jų pasirinktą įmonės pavadinimą. Dažnai prieinama prie to, kad verslininkai patys kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir įrodinėja savo pavadinimo tinkamumą.

Daugiau publikacijų.